Dažno iš mūsų kasdienybė yra didelis darbo krūvis, tempas, įtampa. Šių kasdienybės sąjungininkų vargu ar įmanoma išvengti, tačiau būtina išmokti tinkamai į viską reaguoti, susiformuoti požiūrį, kuris ne dar labiau apsunkins situaciją, o palengvins. Nuo 40 iki 70 proc visų mūsų negalavimų įtakoja įtampa ir stresas. Taip teigia mokslininkai.
Kaip sau padėti?
Turime atsakingai pasirinkti darbo ir poilsio ręžimą. Išsikeldami sau dienos darbų tikslus, privalu suplanuoti ir polsio laiką. Neskiriant laiko pilsiui, laikui bėgant tai perauga į rimtesnes sveikatos bėdas: negalavimai, skausmai, nuovargis… Dirbantiems sėdimą darbą paprastai trūksta fizinio aktyvumo. O jei greta fizinio aktyvumo trūkumo dar prisideda žalingi įpročiai tokie, kaip: rūkymas, alkoholis ir taip gyvenama nuolat – šį kokteilį jau galėtume vadinti tiksinčia bomba.
Intensyvus, stokojantis poilsio ręžimas, neišvengiamai sukelia tokius sutrikimus kaip: galvos skausmas, nuotaikų kaita, miego sutrikimai, nerimas, nestabilus kraujospūdis, nemalnūs pojūčiai širdies plote, virškinimo sutrikimai.
Statistika sako, kad dažniausiai panašūs nusiskundimai , sukelti darbo krūvio ir įtampos, kamuoja verslininkus, darbą su studijomis derinančius bei vadovaujamas pareigas einančius asmenis.
Statistika teigia ir tai, jog streso darbe pasekmėmis dažniau skundžiasi vyrai, o moterys yra atsparesnės.
Pagelbės kitokia veikla
Vis daugiau atvirai kalbama apie psichosocialinius veiksnius ir kitokį požiūrį į darbą.
Specialistų teigimų labai svarbus švietimas. Intencyviai dirbantys žmonės turi turėti žinių apie įvairių faktorių poveikį jų sveikatai ir turi žinoti, kaip išvengti tokių pasėkmių.
Tačiau tikriausiai kiekvienas iš mūsų, teorinių žinių turime labai daug ir švietimo, kas yra gerai, o kas yra blogai nelabai reikia. Privalu kiekvienam keisti savo požiūrį į save, savo sveikatą. JAustis atsakingam pačiam prieš save. Savo genetikos mes nepakeisime, bet rizikos faktorius yra sėkmingai valdomas. Todėl rūkymas, alkoholis, antsvoris – yra mūsų pačių rankose.
Privalome sugebėti atskirti darbą ir poilsį. Juk dažnai mėstame apie darbą galvoti ir kalbėti net ir po darbo. Po darbo, bet kokios mintys apie darbą – neleidžia atsikvėpti. Jei darbas yra labiau sėdimas, protinis – puikiai atsikvėpti padėtu fizinė veikla: sportas, važinėjimas dviračiu. Jei darbas yra pakankamai fiziškai sunku ir judrus – puikiai tiks ramesnė veikla pvz muzika.